Branginkime vieni kitus… už tuos prabėgusius metus, už tuos retus širdies turtus, už tai, kad nieko du kartus pasaulyje nebūna! Kai žemėn krinta tirštos snaigių sruogos, kai baltos šventės grįžta į namus, kai per laukus gražiai kinkytos rogės mums suveža linkėjimas gražius… tegul visus namus aplanko laimė, tebūna ji lyg motina dosni, lai liejasi verži, kantri bebaimė, ir kasdienoj, ir švenčių sūkury!