Apdovanotas — rudenėjant gimti — retas…
Joks metų laikas tokio grožio neatstos.
Esi žmogus, kur neužmiršta metais
Suvilgyt duonos džiaugsmo ašarom skaidriom.
Iš lapų krintančių spalvų
Skubu suruošt gražiausią puokštę,
Kaip žodžius dainai šiai renku,
Kad Tau gimtadienį išpuoščiau.
Puiki diena nuo pat saulėto ryto:
Štai kvepia šimtas rožių kambariuos…
Ši laimė kartą metuose nušvinta,
Tačiau juk rožėms gelsvų lapų neatstot!
Eilėraščio autorė: Nejolė Laukavičienė – Širvinskaitė