Nieko nieko brangesnio
Neturiu už tave.
Tu už džiaugsmą skaidresnė,
Tu – labiausiai sava.
Tu kaip rytas man, mama, –
Nuo tavęs man šviesu:
Kad esi mūsų žemėj,
Tai ir aš čia esu.
Kostas Kubilinskas
Nieko nieko brangesnio
Neturiu už tave.
Tu už džiaugsmą skaidresnė,
Tu – labiausiai sava.
Tu kaip rytas man, mama, –
Nuo tavęs man šviesu:
Kad esi mūsų žemėj,
Tai ir aš čia esu.
Kostas Kubilinskas
Mama – Tu kelrodė žvaigždė, kuri teisingus mums kelius parodo. Tu – mūsų meilė, sąžinė, garbė – Tu – obelis pavasarinio sodo… Mes širdy, tarsi sąžinę, Tave jauną ir gražią nešam… Ir be galo norim visi į Tave gerumu būt panašūs!
Kiek daug jėgos, švelnumo ir gerumo sutelpa tavo širdy,
Kiek daug gerų darbų nudirbo tavo rankos,
Kiek daug naktų skaičiavo tavo mintys ir dėjavo tik viena – tavo širdis.
Tebūna tavo vardas, tavo darbas šventas,
Tebūna tavo dienos ilgos ir džiaugsmingos,
O laikas tekartoja: “Nepalūžti, nepavargti…”