Koks nuostabus tavo delnas… Šiltas ir prasmingas… Aš pasodinsiu jame baltą
ir kvapnią leliją, naktimis ji aitrins tavo norą paskraidyti po
debesis…Jie apsvaigs nuo lelijos kvapo, užmigs neramiu miegu, o tu
netrukdoma atskrisi prie mano lango, aš atversiu jį ir glostysiu tave tarsi
kokį prijaukintą kolibrį perlais ir bruknėmis……
Ant Tavo lūpų spindės raudonas bruknės lašas, o kišenėje rasi rožinį perlą –
sustingusią mano ašarą.
O kaip aš norėčiau, kad ir į mano delną kada nors įkristų tavo laimės
įrodymas…