***

Myliu tave taip, kaip plaukia antis.
Myliu, kaip citrinos gaivina.
Myliu taip, kaip kartais skauda dantį.
Myliu taip, kaip vynas svaigina.
Kaip nevykęs jūreivi bijo nuskęsti,
Kaip žonglierius bijo klaidų,
Kaip šeimininkė kratos nekvieso svečio,
Taip aš tave myliu.

Myliu tave, kaip širšė gelia,
Taip, kaip purto senuos traukiniuos,
Kaip nukrimsti norisi nuplyšusį nagą,
Kaip šlubiui reikia lazdos.
Prisiekiu tau žvaigždėmis aukštai
ir žemai, jei yra ten tokių.
Kaip aukščiausiasis teismas
teisingai teisia,
Taip aš tave myliu…

Skaityti toliau

***

Man reikia tavęs
Kaip raudono saulėlydžio
Kad išminties turėčiau
Man reikia tavęs
Kaip auksinės aušros
Kad degčiau ir šviesčiau
Man reikia tavęs
Kaip žydro dangaus
Kad aiškiai matyčiau
Man reikia tavęs
Kaip liepos žalios
Kad ramiai pailsėčiau.

Skaityti toliau

***

Lūpų lytėjime girdžiu širdies kalbą, regiu raides, žodžius, užpildančius meilės prasme baltus popieriaus lapus, krintančius žemyn ir nuklojančius žemę. Balti lapai šiurena apie vyro ir moters sakralumą ir demoniškumą, apie egzistencinį jų minčių ir kūnų lydinį, ir nė akimirkai neabejoji grožio dvasia, sklandančia Visatos erdvėj, prisiliečiančia prie kitų sielų ir kūnų aukščiausia prasme – m e i l e…

Skaityti toliau

***

Mano mylimas
Ir visur esantis žmogau.
Aš tau rašau
vienintelį ir trumpą
meilės prisipažinimą,
tokį lengvą, kaip
lapo kritimas rugsėjį.
Tokį skaidrų, kaip
šviesūs rudens debesys.
Tokį švelnų, kaip
voratinklio raštas.
Trapų ir vienintelį
Meilės žodį – stipriai Tave MYLIU.

Skaityti toliau

***

Mano brangiausias žmogau, esame pažystami labai daug ir labai mažai. Tiek daug ir tiek mažai kartu išgyvenome… Dėkoju tau, kad esi šalia greta, nes tavo supratimas, rūpestis ir beribė meilė pakeitė mano gyvenimą. Pilka kasdienybė tapo prasminga, nes tu tapai man dangiškos laimės viltimi. Myliu tave labiau nei galiu pasakyti bespalviais žodžiais…

Skaityti toliau