Ruduo su kraitele
Per lauką į svečius.
Kaštonais išsipuošęs
Kvies klasėn vaikučius.
Voriukai tinklą aus
Ir siūs rugsėjui paltą,
Kad klasėje vaikučiams
Nebūtų niekad šalta.
Vaikų balsai…Ir gėlės
Mokykloje ant stalo.
Dilindi! Vėl dilindi!-
Aidės širdy be galo…
Z.Sadauskaitė
Padovanosiu tau geltoną klevo lapą-
Ruduo išskynė vasaros gėles.
Tegul jie apie rugsėjo prasmę šneka
Ir mena saulės sklidinas dienas.
O juk gražu, kai supas klevo lapas,
Kai lenkiasi ištroškę prie žinių versmės,
Kai rudenio naktį vis šviečia tavo langas
Tartum ugnelė mylinčios širdies.
Atnešiu gražią dėkingumo puokštę
Už meilę, už raudonai pabrauktas klaidas,
Už ašarą, nuriedančią per skruostą,
Kai skaitot mokinukų laiškus ir žinutes.
Kurios tau primena nedrąsų pirmokėlį,
Mergytę – mokinukę kaspinais žydrais.
Kiek daug į saulės pusę pakylėjai…
Prisiminimuose – vardai, vardai, vardai…
Kažkas pabeldė į duris,
Kažkas miegot neleidžia…
Atmerkęs nuostaboj akis
Matai Rugsėjo veidą.
Pasipuošė ruduo fraku
Ir įmetė pro langą
Rugsėjo astrų sulytų,
Ištiesęs savo ranką.
Atėjo šventė į namus,
Pakvipo viskas knygom.
Rugsėjis su Tavim perpus
Užsiėmė dalybom.
Dalino rudenio lapus-
lapus baltųjų knygų.
Pavertęs rašalą lietum
Lydės Tave mokyklon.
Rugsėjis beldžias į duris padykęs
Ir veda į mokyklas mažučius,
Vėl tirpsta vaikiška širdis sutrikus
Rugsėjis klasėj krykšta vaikučiu.
Rugsėjis beldžia į duris laimingas
Ir veda į mokyklą pirmąkart,
Šis jaudulys nebeišnyks vaikystės
Kaskart rugsėjo pirmą laimėj noris verkt.
Ateik ateiki
Prie mokyklos slenksčio
Ir atiduoki
Kas sunku, netikra.
Ateik ateiki
Į vaikystės slėnį
Čia skaisčios spalvos
Ir balti šešėliai,
Kurie padės užkopti
Tau į kalną…
Su Rugsėjo 1-ąja.