Kokia skaudi šią naktį pilnatis
Į šventą upę brenda nuodėmingos eglės
Nėra kaltų, arba visi kalti
Kad lūžo meile pažymėtas medis
Na ir gerai, kad palikai mane
Juk kiekvienam tiktai po vieną saulę duota
Galbūt vėliau ir mano širdyje
Kas nors įpūs ugnelę naują
Dabar nereikia nieko
Patylėk!
Nėra kaltų arba visi kalti
Palieka žingsniai tiktai aidą kitą
Virš medžių spindi skaudžiai pilnatis.
skyrybos
***
Yra vienatvė, kai lieki be draugo
Kurio tau niekas, niekas neatstos,
Ir medis verkia vieškeliu, kur saugo
Atsiminimus draugystės paprastos.
Tačiau yra baisi vienatvė dviese,
Kuri palaužia kaip liga sunki
Kai savo džiaugsmo valandėlę šviesią
Tik abejingą žvilgsnį sutinki.
Kai tavo skundo liūdesy negirdi
Nemato sielos prislėgtos ledais
Žmogus, kuriam paskyrei visą širdį,
Kurį rinkais iš tūkstančio kadais!
***