Aš – Jūsų didžiausias džiaugsmas. Gyvenimo prasmė. Aš sugebu atnešti Jums laimę, Jūs mano artimiausi žmonės. Motina ir Tėvas… Geriausi ir gražiausi pasaulyje. Aš – Jūsų didžiausias rūpestis: Jūsų vargelis, nemiegotos naktys ir ašaros. Sugebu pareikalauti is Jūsų geriausių valandų, Sugebu sugriauti Jūsų planus. Aš – Jūsų neparašyta disertacija, nepastatyti namai… Bet, aš – Žmogus. Mane reikia ne tik prausti, šukuoti, valgydinti. Su manim reikia kalbėti, dainuoti, sekti pasakas. Manyje reikia matyti ir gerbti žmogų. Ir aš juo būsiu. Būsiu didžiausias Jūsų rūpestis, ateitis, Jūsų neišsipildžiusios svajonės, Jūsų didžiausia laimė…
„… nėra jokio skirtumo, ar žmogus jaunas dėl amžiaus, ar dėl nesubrendusio būdo, nes šį trūkumą lemia ne metai, o taikad jauni žmonės pasiduoda jausmams ir jų skatinami siekia savo tikslų. Tokiems žmonėms, panašiai kaip ir nesusivaldantiems, pažinimas yra nenaudingas. O tiems, kurie savo siekius ir veiksmus rimtai planuoja, pažinimas būna didžiai naudingas.“ (Aristotelis. Rinktiniai raštai. Nikomacho etika. Vilnius: Mintis. 1990 – 65 p.)