Bet kam kalbėti :” tu atleiski man”
Tai aš kalta, kad pamilau tave
Tai paskutiniai žodžiai – būk laimingas
O kai sunku bus, prisimink mane…
Susipykus
***
Nekenčiu, kaip kalbi su manim, kaip nešioji plaukus.
Nekenčiu kaip vairuoji mašiną, kaip spoksai į mane.
Nekenčiu tavo kvailų kareivio batų, kaip skaitai mano mintis.
Nekenčiu to taip, kad slepiuosi po eilėraščiu.
nekenčiu, kad tu visad teisus, nekenčiu kai meluoji.
nekenčiu kai verti mane juoktis ir labiausiai nekenčiu ašarų.
Nekenčiu, kad nepaisai manęs.
Nekenčiu, kad neskambini.
Bet labiausiai nekenčiu to, kad neįstengiu tavęs nekęsti.
Nė trupučio, nė visų mažiausiai…
***
***
Jeigu myli pagal grožį –
Tai verčiau mylėki ožį
Turi barzdą ir ragus
O svarbiausiai – mandagus.
***
Tegul
Tegul pamišus aš pati žinau,
Kad man netinka būt laimingai.
Kai pasibaigs lietus, liks liūdesys,
Ir tuštuma
Ir dar kažkas daugiau
Kažkas labai prasminga.
Tai bus mirtis
Tokia pati kaip ir visos kitos
Mirs veidrodis
Ir liks
Tik tavo atspindys
Kuris bandys išsaugot mano aštrias šukes,
Bet Tu gyvensi
Tu stiprus
Gal būt todėl
Tave taip myliu…
Sudiev…
Aš dūžtu į stiklus…
Aš veidrodis
O Tu – žmogus…
Bet aš nenoriu mirt taip tyliai …
***
Mano laime
kodėl tu liūdna?
Mano meile,
Kodėl tu skaudi?
Mano paukšte,
kodėl tu skrendi,
tik į tolimą
žvaigždę?