Ne kiekvienas randa žydintį papartį,
Ne visus pasiekia jo šviesa ryški
Jis tik dviems pražysta ir tik vieną kartą
Ir tik dviese gali jį nuraškyt.
Rudenį per lietų, gruodyje per šaltį
Gali jis pražydėti, laimės palinkėti
Bet tik dvejos rankos gali ją iškelti
Ir tik vieną kelią gali dviem nušviesti.
Kad žmonės šypsotūs ant vieškelio balto,
Kad saulė šypsotūs virš Jūsų galvų.
Kad lietūs nuplautų ir skausmą, ir kaltę,
Kad sniegas užkristų ant sielos žaizdos.
Kad niekas ir niekad, nieko neskriaustų,
Kad niekas nebūtų mažu.
Kad viskas į gerą, kad viskas iš naujo
Kad viskas Jums būtų gražu.