Mano brangiausias žmogau, esame pažystami labai daug ir labai mažai. Tiek daug ir tiek mažai kartu išgyvenome… Dėkoju tau, kad esi šalia greta, nes tavo supratimas, rūpestis ir beribė meilė pakeitė mano gyvenimą. Pilka kasdienybė tapo prasminga, nes tu tapai man dangiškos laimės viltimi. Myliu tave labiau nei galiu pasakyti bespalviais žodžiais…
švelnu
***
Tai noras staugti šiltą lakštingalų naktį žiūrint į žvaigždes,
Tai nesumeluoti žodžiai, kad daugiau nieko gyvenime nereikia,
Tai žiūrėti kiaurai sieną per paskaitą,
Tai žibučių puokštė, suskinta šypsantis ir žinant kam ją dovanosi,
Tai pirmoji nevarginanti bemiegė naktis,
Tai noras krauju ant sienos rašyti jos vardą,
Tai šokis lietuje skambant tik lašų muzikai,
Tai noras kartu turėti vaikų,
Tai mokėjimas išgirsti jos daiktų pasakojimus,
Tai pasiutusiai lėtos vienatvės valandos, jai užtrukus grįžti,
Tai smulkmena, gauta vasario 14-ąją,
Tai noras valandų valandas stebėti ją miegančią,
Tai gebėjimas pažinti jos žingsnius laiptinėje,
Tai noras drauge tylėti,
Tai kąsnis per pusę,
Tai gėlė, nupirkta be jokios progos,
Tai Naujųjų metų sutiktuvės dviese,
Tai vakarienė prie žvakių, kai nėra nei žvakių, nei vakarienės,
Tai noras kartu pasenti,
Tai suvokimas, kad jau nebijai mirties,
Tai jausmas, be kurio pasaulis būtų nespalvotas…
***
Lai Jūsų meilė kyla lyg neaprėpiama jūra,
Nuo vilnies, nuo vilnelės – tolydžio gilyn ir platyn.
Lai Jūsų meilė, kaip jūra gili niekados neišsenka,
Tegu niekas jai išsemt ar atšaldyt jėgų nesuras.
***
Naktį padalinkim mes perpus,
Taip, kaip liepsna žvakelės ją dalina.
Pirštukais prisiglausiu tau prie lūpų…
Patylėkim sekundėlę, patylėkim…
Leisk pajusti širdies kalbą spengiančioj tyloj,
Leisk išgerti taurę atodūsių tavųjų…
Tu visatą su manim pasidalinki,
Šis pasaulis – taip mažai mums dviems…
***
Meilė yra laisvės gėlė. Jeigu bandysite ją pagrobti ir išlaikyti,
ji, be abejo, nuvys kaip ir bet kokia gėlė, nupjauta ir
pamerkta į vazą, ar bet koks drugelis, pagautas ir prismeigtas prie lentos.
Persekiotojai meilės niekada nepagaus.