Tu esi
Tu esi ta, pakirdusio ryto
Aušrinės liepsnelė šviesi..
Ir vidurnaktį vėsų užkritusi,
Ant žiedo raselė esi..
Tu esi ta pavasario upės srovė,
Gaivalingai drąsi,
Ir gegutė klevelin įtūpus,
Ir šlaito žibutė esi..
Tu esi ta lauko vyturėlio
Suvirpus giesmelė garsi..
Ir nubalusį džiaugsmą iškėlus
Ievos viršūnėlė esi..
Tu esi ta nugrimzdus, paskendus pilis
Ir jos lobiai visi.
Visos pasakos, visos legendos,
Visi padavimai esi..
Tu esi ta bekraštė melynė,
Pražydus šventam ilgesy,
Ir širdy išnešiota tėvynė,
Ir džiaugsmas ir laimė esi!
švelnus eilėraštis mylimai
***
Tu mano gyvenimo saulė,
Tu mano gyvenimo žvaigždėtas dangus,
Nieks mūsų išskirti negali,
Nes Tu man brangiausias žmogus…
Paprašysiu aš drugelio, kad nuskristų pas tave.
Prisiglaustų prie veidelio, pabučiuotų už mane!
Ar žinai, kodėl saulės zuikučiai tokie linksmi?
Todėl, kad šiame pasaulyje Tu esi! Ar žinai, kodėl menulis žiūri žemės kryptim?
Į Tave! Jis juk žiūri kartu su manim!