Daina susideda iš žodžių ir melodijos
O meilė iš dviejų širdžių liepsnos.
Daina užpildo laiko tuštumą,
O meilė – ilgesį šviesos.
Daina – poezija ir gaidos,
O meilė – išsipildžiusi svaja.
Daina nuo laiko blunka, mainos,
Tikroji meilė – niekada. Pakelkime taures už tai kad meilė iš tikrųjų niekada nenubluktų!
Tostai
***
Petras su draugais, susirinkusiais jo bute, šventė gimtadienį. Kai žmona išėjo į virtuvę ruošti karštų patiekalu, Petras ėmė guostis: – Aš jau seniai pastebėjau, jog mano žmona neturi jokio skonio. Bet štai užvakar ji apsivilko tokią pasibaisėtinai bjaurią suknelę, jog man tiesiog trūksta žodžių jai apibūdinti. Žinoma, aš neišdrįsau jai tiesiai pasakyti apie tai, bet kai ji išėjo į gatvę ir aš, pažvelgęs pro langą, pamačiau, kaip… Tuo metu į kambarį netikėtai įėjo Petro žmona. – Ir kas svarbiausia, — nė kiek nesutrikęs tęsė pasakojimą Petras, – šitą vargšą katinėlį jie rado pačioje televizijos bokšto viršūnėje… Pono Petro žmona taip ir nesuprato, kas privertė visą kompaniją taip gardžiai ir vieningai nusikvatoti. Tad pakelkime taurę už tuos vyrus, kurie visada randa išeitį iš pačių netikėčiausių situacijų!
***
Vieną gražų vakarėlį nuėjau aš į šokius, atsisėdau į kamputį ir ten apžvelgiau visus. Pamačiau aš ten mergaitę, prižadėjo man ji duoti.. Nieko blogo negalvokit, į žanduką pabučiuoti. Kai išsivedžiau ją šokti įkišau jai prie visų.. Nieko blogo negalvokit baltą rožę tarp kasų. Kai parsivedžiau namo ją, ištraukiau didelį.. Nieko blogo negalvokit sauso vyno butelį. Po to karto man stovėjo 3 dienas ir 3 naktis.. Nieko blogo negalvokit – Josios veidas pries akis.. Tad pakelkim už dideli butelį!
***
Bendrabučio kambaryje miega po vieną pirmo, antro, trečio, ketvirto ir penkto kurso studentai. Suskamba žadintuvas. Pirmakursis pašoka ir sako: – Vyručiai, kelkitės, eime į paskaitas. Antrakursis, apsiversdamas ant kito šono, suniurna: – Pakvaišai, ar ką? – Miegokim. Trečiakursis paprieštarauja: – Ko čia miegoti, eime alučio nusipirkti. Ketvirtakursis: – Ka čia alučio, verčiau degtinėlės. Penktakursis: – Pasielkime taip: metame i viršų monetą. Jeigu atvirs skaičius – eisime alaus, jei herbas – eisime degtinės. Jeigu atsistos briauna – miegosime toliau. O jei pakibs ore – į paskaitas. Pakelkime taures už studentiją.
***
Vienas asilas apsimetė liūtu. Užsimetė ant savęs liūto kailį ir ėmė išdidžiai vaikščioti. Iš tolo jis ėmė kelti baimę, net privertė bėgti avių bandą. Bet papūtė stiprus vėjas, kailis nukrito ir apgavystė išaiškėjo. Žvėrys užpuolė asilą ir sumušė. Pakelkime bokalus už tai, kad nebūtume nei liūtais, nei asilais, o išliktume patys savimi.