Sako tas, kas mažai kalba ir kalba greitakalbe – saugo paslaptis,
Tas, kas juokiasi iš smulkmenų – kamuoja liūdesys,
Tas, kuris visur skuba – niekur nespėja, nes yra nenuoseklus.
Taigi išgerkime, draugai, už tai, kad mus suptų linksmi, mokantys saugoti paslaptis ir niekur neskubantys žmonės !
Naktis. Mėnesiena. Parke ant suoliuko moteris ir vyras. Kita naktis. Vėl ant to paties suoliuko vyras ir moteris, tik jau kita. Trečia naktis. Vėl ant suoliuko tas pats vyras ir dar kita moteris.
Tad išgerkim už vyrų pastovumą.
Plaukė laivu pirklys ir mokslininkas. Pirklys buvo turtingas ir vežė daug prekių, o mokslininkas nieko neturėjo. Pakilo jūroje audra ir laivas nuskendo. Išsigelbėjo tik pirklys ir mokslininkas. Jie įsikibo į rąstą, ir banga išnešė juos į krantą. Mato pirklys, kad mokslininkas nusiminė, ir sako jam:
– Ko gi tau liūdėti? Aš visą savo turtą praradau, o tavo – viskas su tavimi.
Pakelkim bokalus už tą turtą, kurio negalima prarasti, – už protą.
Medžiotojas pagavo kurapką ir norėjo ją papjauti. Kurapka ėmė maldauti jos nepjauti, žadėti atvesti daug kitų kurapkų medžiotojui. Ir tada medžiotojas atsakė: „Geriau tu dabar mirsi nuo mano rankos, negu išduosi savo gentainius mirčiai.”
Išgerkime už tai, kad išdavikus visada niekintų ne tik draugai, bet ir priešai.
Sūnus ketina vesti. -Justai, kada gi pagaliau vesi? – Kai surimtėsiu. – 0 kada surimtėsi? – Kai tik vesiu. Mielai vesčiau tą merginą, kuri turi tris seseris. – Kodėl? – Tuomet tektų tik ketvirtadalis uošvės. – Suneli, nevesk gražuolės! – pataria motina. – Graži žmona, kaip žmonės sako, bus ne tau, o kitiems. – Verčiau tegul kitiems buna graži negu man bjauri! -atkirto sūnus. Pagaliau sutarta. Justas ves po Kalėdų. Sutiktas draugužis jį moko: -Justai, nevesk sausio menesį, – vesk balandį. – Kodėl? – nustebo vaikinas. – Išloši dar tris mėnesius.
Pakelkime taures už besiruošiančiuosius vesti, kurie patarimų niekados negali išvengti.