Puoselėjai mus lyg želmenėlius, saugojai nuo vėtrų, nuo šalnų. Klostei vakare, o rytą kėlei – kantriai kurstei židinį namų… Moteriška išmintim kerėjai, mokei supratimo, atjautos. Ir pati skriaudas kitų atleist mokėjai… Mama – gėle amžina gamtos…
Puoselėjai mus lyg želmenėlius, saugojai nuo vėtrų, nuo šalnų. Klostei vakare, o rytą kėlei – kantriai kurstei židinį namų… Moteriška išmintim kerėjai, mokei supratimo, atjautos. Ir pati skriaudas kitų atleist mokėjai… Mama – gėle amžina gamtos…