Gyveno dinozaurų šeima.
Kartą vyras žmonelei sako: „mmmm…?”
O žmona sako: „neeaaa…”
Po kiek laiko vyras vėl žmonai: „mmmm…?”
O žmona: „neaaa…”
Dinozauras supykęs sėdėjo porą valandų, žiūrėjo televizorių, pavalgė ir vėl žmonai: „mmmMMM…?!”
O žmona: „NNnnnnneeeeEEEEEEeeeee…”
Taip ir išmirė dinozaurai.
Tad išgerkime už tai, kad neišmirtų ir žmonės!
tostas už meilę
***
Viena poros nugyventa diena yra kaip lašas jūroje, todėl pakelkim tostą už tas poras, kurios sugeba prilašinti tą jūrą…
***
Meilė – tai rožė, kuri turi skaudžiai duriančius spyglius ir nuostabiai gražų žiedą. Verta ir įsidurti, ir išvarvinti daug kraujo tam, kad įsitikintum, pajaustum, įkvėptum to nuostabaus žiedo kvapo ir gyventum su juo…
Pakelkime taures už tai, kad tas žiedas niekada nenuvystų
***
Sudužusios šukės paviršiun išplaukia,
Sudužusi meilė nugrimzta dugnan.
Pakelkime tostą už meilę be šukių,
Už tai, kad išplauktų svajonių žiedai.
***
Daina susideda iš žodžių ir melodijos
O meilė iš dviejų širdžių liepsnos.
Daina užpildo laiko tuštumą,
O meilė – ilgesį šviesos.
Daina – poezija ir gaidos,
O meilė – išsipildžiusi svaja.
Daina nuo laiko blunka, mainos,
Tikroji meilė – niekada. Pakelkime taures už tai kad meilė iš tikrųjų niekada nenubluktų!