Eina Raudonkepuraitė su vaikinu per mišką pas močiutę. Staiga pastoja kelią vilkas ir sako : „Raudonkepuraite, aš tave suėsiu”.Atsiklaupė ant kelių Raudonkepuraitė ir maldauja :” Vilkeli, neėsk, maldauju…” Vilkas pagalvojo ir tarė :” Tegul tavo vaikinus išpildo tavo 3 norus ir aš jūsų neėsiu.” Paraudo Raudonkepuraitė ir sako : ” Geidžiu tavęs kaip vyro”. Šoko vaikinas myluoti Raudonkepuraitę, jai labai patiko, ir ji vėl sako : ” Geidžiu tavęs kaip vyro”. Vaikinas vėl pamylėjo savo draugę Raudonkepuraitę. Raudonkepuraitė įsismarkavo, ji trečią kartą prašo to paties, o vaikinas jai atsako : „Nebegaliu…”
Pakelkime taures už vyrą, kuris visą gyvenimą galėtų, nes „vilkai” taip pat nesnaudžia …