***

Eina Raudonkepuraitė su vaikinu per mišką pas močiutę. Staiga pastoja kelią vilkas ir sako : „Raudonkepuraite, aš tave suėsiu“.Atsiklaupė ant kelių Raudonkepuraitė ir maldauja :“ Vilkeli, neėsk, maldauju…“ Vilkas pagalvojo ir tarė :“ Tegul tavo vaikinus išpildo tavo 3 norus ir aš jūsų neėsiu.“ Paraudo Raudonkepuraitė ir sako : “ Geidžiu tavęs kaip vyro“. Šoko vaikinas myluoti Raudonkepuraitę, jai labai patiko, ir ji vėl sako : “ Geidžiu tavęs kaip vyro“. Vaikinas vėl pamylėjo savo draugę Raudonkepuraitę. Raudonkepuraitė įsismarkavo, ji trečią kartą prašo to paties, o vaikinas jai atsako : „Nebegaliu…“

Pakelkime taures už vyrą, kuris visą gyvenimą galėtų, nes „vilkai“ taip pat nesnaudžia …

Skaityti toliau

***

Petras su draugais, susirinkusiais jo bute, šventė gimtadienį. Kai žmona išėjo į virtuvę ruošti karštų patiekalu, Petras ėmė guostis: – Aš jau seniai pastebėjau, jog mano žmona neturi jokio skonio. Bet štai užvakar ji apsivilko tokią pasibaisėtinai bjaurią suknelę, jog man tiesiog trūksta žodžių jai apibūdinti. Žinoma, aš neišdrįsau jai tiesiai pasakyti apie tai, bet kai ji išėjo į gatvę ir aš, pažvelgęs pro langą, pamačiau, kaip… Tuo metu į kambarį netikėtai įėjo Petro žmona. – Ir kas svarbiausia, — nė kiek nesutrikęs tęsė pasakojimą Petras, – šitą vargšą katinėlį jie rado pačioje televizijos bokšto viršūnėje… Pono Petro žmona taip ir nesuprato, kas privertė visą kompaniją taip gardžiai ir vieningai nusikvatoti. Tad pakelkime taurę už tuos vyrus, kurie visada randa išeitį iš pačių netikėčiausių situacijų!

Skaityti toliau