Pakelkime taurę už tikėjimą savimi ir savomis jėgomis. Kaip blogai begyventume, tai bus tik dar viena pamoka. Na, o jeigu gyvename puikiai – privalome neaptingti, neatsipalaiduoti, nes tai taip pat gali trukti ne visada . Už laikinumą !
tostas vakarėliui
***
Ėjo kartą asilas dykuma. Išsekęs, ištroškęs, jau kelinta diena a nei valgęs, a nei gėręs. Staiga prieš savo akis jis išvydo upelį, o šalia jo – šieno kupetą. „Ką daryti – ar pirmiau pavalgyti, ar išgerti”, – vis galvojo asilas. Galvojo galvojo, kol visai išseko ir numirė. Todėl nebūkim asilais ir pirmiausia išgerkim.
***
Skrido kartą bitelė nektaro ieškoti, ir priskridus prie vienos gėlės jai tarė: – Gėlele, ar duosi man nektaro? Na gėlė pamąstė ir davė jei nektaro. Tada bitelė priskrido prie kitos gėlės, o ta gėlė jai nedavė. Ir už kelių minučių pakilus audrai, vėjas tą gėlę nulauže. Tad išgerkime už tai, kad merginos visad duotų ir nesilaužytų!
***
Pakliuvo asilas į Egiptą ir pasiklydo dykumoje. Eina vieną, antrą, trečią savaitę. Staiga pamato dvi statines. Vienoje iš jų vanduo, kitoje vynas. Ir spėkit, ką jis pasirinko. Taigi aišku, kad vandenį. Tad nebūkim asilais ir išgerkim taurę vyno!