Balto sniego kepuraitės
Baltos sniego kepuraitės
Apdengė žalias eglaites.
Mesk, žiemuže, snaigę purią,
Padabink ir man kepurę.
Rogės skrieja nuo kalnelio
Kalėdų seniui duokim kelią.
Atveža jis pilną maišą
Dovanėlių ir ragaišių
Nesustok seneli šalti
Sniego baltus miltus malti.
Besmegenį nulipdysim,
Ir kieme jį pastatysim.
Padabinsime eglutę
Su žaisliukais ir žvakutėm.
Apie ją ratelį šoksim,
Ir dainelių daug išmoksim.
Dovanoju Tau vaikystės pasaką, Džiugų juoką, laukų žalumą, Dovanoju viską; – tik ne ašarą, Tik ne karčią, sūrią ašarą…
Ar matei, kaip meškutis šį rytą Tau šypsojos ir leteną tiesė, Ar skaitei vėjo laišką rašytą, Jis ant lango Tau pasaką piešė, Ar girdėjai, kaip medžiai šlamėjo: Su gimimo diena, mielas (vardas)!!! O žvirbliukas kieme vis čirškėto: „Čik čiriki, tau laimės, Tau laimės!”
Zuikis ir Zuikienė strikinėja po pievelę,
Gaudo savo vaikučius.
O zuikučiai sau nerimsta, nes girdėjo,
kad <vaiko vardas> turi tortus net penkis ir žvakutę vieną!
Zuikiai nori palinkėti begalybę dovanų
Ir daug gerų draugų!
Ir norėtu paprašyti, kad <vaiko vardas> būt gera
Mamai, Teciui ir broliukui <vaiko vardas>.