Ir tada, kai tu esi viršuje
laimingai nuvargusiu veidu,
regi jos geismo nuspalvintas akis
ir nagučius ta proga susmigusius giliau,
jautiesi kaip pasakų valdovas
kuriam nėra ribų, nei valdant nei mylint…
įsivaizduoji esantis geriausiu ir mylimiausiu…
ir…norisi ten likti amžinai, arba sugrįžti kuo greičiau…
vyro meilė
***
Aš myliu tave, bet neversk dažnai kartoti to žodžio, vyras turi mylėti tyliai, be reklamos, be aikčiojimų. Manau motoriai svarbiausiai už viską jausti, kad vyro meilė – kaip tvirta siena, į kurią visada galima tvirtai atsiremti ir nėra jokio pavojaus, kad ji kada nors sugrius.
Edmundas Malūkas “Juodieji želmenys”