Mes pas tave sugrįžtam, Mama, kur kartą teko laimė gimti, kur jazminai prie vartų šlama, kur mus paguosi, kur apginsi… TU dovanok – gal per retai mus atneša klajūnas vėjas – šviesiausi Tavo mums langai – kas naktį lanko mus sapnai, kad vėl mielais takais parėjom…
žodžiai mamai
Sugrįšim, mama!
Pravėrėme duris – išėjom, išplasnojom… Mus tolimi pasauliai šaukė – ta nenumaldoma pavasario viltis… Melsvon tobulybėn mūsų valtis plaukė, bet būk rami, sugrįšim, mama! Mūs širdyse Jums begalinė meilė šlama…
***
Gražūs žodžiai mamai
ir būsi tu šviesa – jei saulė sieloje spindės… ir būsi tu visatoj mirgėjimas žvaigždės… ir būsi žemėj lelija balta kaidria viltim paženklinta kakta… laukų gėlė tu būsi pievų kilime ar akmeninio aukuro šventąja ugnele…
Myliu mamą
Mamą myliu labiau už visus
Bet pasakyti paprastai užmirštu
Gal dėl to, kad kasdienę meilę dalinu
Mažam spirgučiui dangiškom akim
Tegul tas mažas žmogutis tęs meilės grandinę
Tegul kiekvienas meilę mamai nešiojasi širdy.
***
Tu esi
Tu esi ta, pakirdusio ryto
Aušrinės liepsnelė šviesi..
Ir vidurnaktį vėsų užkritusi,
Ant žiedo raselė esi..
Tu esi ta pavasario upės srovė,
Gaivalingai drąsi,
Ir gegutė klevelin įtūpus,
Ir šlaito žibutė esi..
Tu esi ta lauko vyturėlio
Suvirpus giesmelė garsi..
Ir nubalusį džiaugsmą iškėlus
Ievos viršūnėlė esi..
Tu esi ta nugrimzdus, paskendus pilis
Ir jos lobiai visi.
Visos pasakos, visos legendos,
Visi padavimai esi..
Tu esi ta bekraštė melynė,
Pražydus šventam ilgesy,
Ir širdy išnešiota tėvynė,
Ir džiaugsmas ir laimė esi!