Nebijok manęs įžeisti. Bijok mane nuvilti. O aš nusiviliu kaskart, kai elgiesi kaip isteriškas ispanas. Iš pradžių reaguodavau su nuostaba ir baime, dabar ta nuostaba pasikeitė – ji su klausimu – kur ribos ? Kai man bus vistiek, tada niekuo nebestebinsi. Nei scenomis, nei geru elgesiu. Bijok to.
zodziai susipykus
Sarkastiškas išsiskyrimo tekstas
Ir šį kartą be jokio pavydo, be jokių tų nesamonių sakau, kad džiaugiuosi dėl tavęs. Turi tą savo princesę ant baltos žirafos tai ir gyvenk sau mielą ir gražų gyvenimą, o ne man pavydo scenas organizuok. Nes, zuikeli, tu vienintelis ir nepakartojamas – kaip ir visi kiti. Nedusk. Tingiu dusint.
***
Kelelis pilkas, pavydas – baltas, tik nesakyk, kad tu nekaltas …
Sakyk geriau – „Suklydau, daugiau klajot nenoriu”
Tai bus geriausia man paguoda.
***
Mergaite miela, atsikrapštyk akis. Sunku tau, jos užpiltos, tada bent paklausyk. Esi žaisliukas jam, ne viena tu pas jį tokia uogytė. Sakai – ieško paguodos jis tarp tavo minkštų krūtų ? Bet ieško ir kitur – ir vis neranda. Užaugsi dar, gal bus ir kitokios mintys. Gal. Bet ne. Tuštutės melagėlius traukia.
***
Moku žodžių aš bjaurių, moku garsiai rėkti, keiktis irgi moku. Skirtumas tarp mūsų tiktai toks, kad aš kolkas tyliu. Pasilik teisybę savo sau, durniui kelią duoti liaudis moko.