Neliūdėk,kad metai nuplasnojo tartum paukščiai į šiltus kraštus. Jubiliejų gražų dovanojo, o dienos verčia vis naujus lapus. Tebūna jos tik saulėtos ir šviesios, be debesėlio, be piktų audrų. O džiaugsmas nuolat ranką te ištiesęs eis su tavim gyvenimo keliu.
Kai gamta palieka kam nors proto spragą, paprastai užtepa ją storu pasitenkinimo savimi sluoksniu. — [H.V.Longfelas]