Mama gražiausias žodis žemėj, į jį sutelpa visi kiti. Ji lyg angelas, lyg fėja. Nors jos nėr dabar arti.. Jai dėkoju už gyvybę ir, kad vaikštai šia Žeme. Jai norėčiau nuskint saulę ir surink visas žvaigždes. Bet, deja, aš negaliu, nors labai aš ją myliu..
Rašalas rašo, plunksna vinguriuoja,
O mano lūpos tave bučiuoja!
Geriau gyventi viltimis,
Negu sudaužytomis širdimis!
Niekada nenuleisk akių,
Nes nematysi žvaigždžių!