Tu išėjai…Daugiau nebeateisi, nutolo žingsniai vakaro aide. Rūstus teisėjas – sąžinė mus teisė, rūstus teisėjas nuteisė mane… Daina nutrūko, posmai sudaužyti ir niekas jų netęs, nebetaisys. Tu išėjai…Širdis tokia mažytė, kodėl toks didžiulis ilgesys?
Einam kartu per žemės akmenuotą kelią,-
Ne kartą plovė ašaros akis,
Galbūt, todėl ir smilkiniai jau bąla,
Ir plaka nerami širdis.
Bet neliūdėkit, kad metai plasnoja
Tarytum paukščiai į šiltus kraštus,
Naują jėgą jie dovanoja.
O dienos verčia štai naujus lapus..
Tegul jos būna saulėtos ir šviesios,
Be debesėlių, be pilkų audrų
Ir laimę rankų Jums išties,
Eis su Jumis gyvenimo keliu.
Linksmos gimimo dienos!