***

Medžių lapai kaip varis paraudo,
visos gervės išskrido toli,
Išsiskyrėm…Ir nieko apkaltint
negaliu aš,ir tu negali…
Išsiskyrėm…Pasakėm neverta to gailėt kas atgal nepareis,
o vis tiek man sapnuosis ne karta
mėnesienoj bendri vakarai.
štai dabar sunkus debesys plaukia
atsisėdus prie lango liūdžiu,
o atrodo matau tavo plaukus, tavo sodrų balsą girdžiu…
Ir man noris mokytis, įdėti visą širdį į mokslo dienas
vien dėl to, kad tu negailėtum, jog dar taip neseniai mylėjai mane!