***

Tyliai atskrisk pas mane
Ilgesiu dvelkiancioje naktyje,
Apgaubk savo meile silta
Ir pabuk nors viena nakti salia.
Ismokyk svelnumo mane,
Padovanok nors laseli glamoniu,
Juk as kaip zvaigzde vienisa
Pavargus po ilgu naktiniu klajoniu.
Sugundyk savo balso gaida,
Svelniai pasnabzdek i ausyte,
Jog myli mane
Ir uzliek tyru jausmu banga.
Mylek mane tamsioje naktyje,
Buciuok mane dienos sviesoje,
Mylek mane dabar ir cia,
O nakti nuzudyk bucinio kaitra…
Tik tada saule pabus danguje
Ir aistra uzges mumyse.
Zvaigzdes isnyks beribiam skliaute,
Bet mes laimingi busim visada!..