***

… už bemieges nakteles, kai supo ne lopšelis, ne mėnulio
laivelis, o Tavo šiltas glėbys, — prašau Tau dangiškos
palaimos ir ramybės suteikiančios laimę…
… už rūpestėlių naštą prie sergančių lovelės, kai gydė
ne vaistai, o Tavo geras žodis, — prašau Tau dangiškos
sveikatos ir tvirtumo ilgaamžiškumo kelyje…
… už atsidavimo kibirkštį, kuri buvo kaitresnė už didžiausią
laužą, — prašau Tau artimųjų meilės ir globos,
kuri lietųsi tarsi dangiški lietūs…
Apkabinu ir džiaugiuosi, kad Tave turiu, Močiute.