Kalėdų šventą rytą teišsipildo norai: kad širdis mylėtų, kad svajonės nenurimtų, kad laikas neskubėtų, švelnumas lūpomis kalbėtų ir angelai sargai visur tave lydėtų.
Sušvito laimės kibirkštim žiedai ant pirštų… ir suputojo taurėse šampanas, širdis plazdėjo vien tik pagalvojus, kad aš tik jo – o jis tik mano! Išmokit kaupti džiaugsmo atsargas – ne aukso, kaip medžio lapas saulės spinduliuos taupykit, te jaunos akys ašarų nebarsto… O jei pavargs kuris – to ranką palaikykit, stiprybę savo padalinkite per pusę – ir džiaugsmo aura sušvytės tarp Jūsų!