Būk išdykęs pievų drugys,
Būk upelis, tiltas, kelias
Būk melsvas padangės vyturys
Būk diemedis girioj žalias
Būk tu saule, vėjas, dangus
Būk plačiausios padangės mėlis
Pagaliau būki tu žmogus, –
Tik nebūki niekada šešėlis.
Daug buvo tų, Kuriuos mylėt galėjau, Bet neišdegė širdies aistra. Ir dar kartą pastebėjau, Kad tokių kaip Tu daugiau nėra.