***

Jūs, tylūs ir nedrąsūs Atėjote, tėvelių lydimi. Ar čia seniai raides pirmąsias rašėt, O žodžiai buvo sunkūs ir kreivi… Ar čia seniai Jums niekas nerūpėjo, Tik krėst išdaigas, sprukt iš pamokų… Koridoriais švaistytis tarsi vėjas, Palydint viską vaikišku juoku… O dabar susirinkote čia Tokie tylūs, kažko susimąstę, Prieš akis-skaičius 100 dienų,(kažkokia nežinia) O tada- kur pasukt, ką nuspręsti? Tik aš vieno prašyčiau, vaikai, Žmogiškumo, širdies nepraraskit. Tarsi lobį iškėlę aukštai, Iš gyvenimo purvo išneškit.