Ant stalo atvesta knyga
Brandina mokslo mintį…
Kasdien taisai mažas klaidas,-
Toks atminty mums liksi.
Pavargusi palinks galva,
Kada visi jau miega.
O Tu taisai, taisai klaidas
– Tai mūsų gėrio pėdos.
Mes kasdienybėje kalti,
Dažnai užgaunam žodžiais…
Nustebins puolštė tarpdury…
Iš rankų kris tau rožės.
Dėkojam, Mokytojui, tau
Už Tavo didžią širdį.
Nieks neišmokys mūs geriau
Gyventi ir išlikti.