Mokykla tarsi motinos rankos Mus globoja, ir baudžia, ir guodžia. Širdyje išsinešim ne vieną Jos nuoširdų ir šildantį žodį. Jūs mus mokot mylėti pasaulį, Gerbti žmogų ir gėrį suprasti, Kovoje už šviesesnį rytojų Būties prasmę ir laimę surasti Gėrio grūdus mumyse jūs sėjat Ir džiaugiatės, pamatę daigus… Ir kas metai auksinį rugsėjį Vėl su meile sutinkate mus. O mokytoja, kiek dug dar nežinau, Beveik dar viso neišspręstos lygtys… Skolų nė pusės dar negrąžinau, Deja, gyvenime negalima antrus metus palikti… Vėl varpelis ataidi, nuaidi Taip kas metai, diena iš dienos. Kol raukšlelės nubers tavo veidą, Kol plaukai sidabru nušarmos. Plaukai pabalę, puslapiai išblukę. Visa esi Tu amžina knyga,- Tu būsi mums lyg pasaka be galo Visų darbų pradžia ir pabaiga.
Saulė myli dangų, o aš angelėlį brangų, angelėli tu brangus, tik nebūki užmarsus, gal mane jau pamiršai, kad žinučių nerašai?