Turėkit atsargoj širdy tas įstabias šviesas, kurios nematomu tvarsčiu priglustų prie svetimų širdžių ir jas gydytų. Tegul per gyvenimą su Jumis eina santarvė, pagarba vienas kitam, nuoširdumas ir gailestingumas.
Pabūkim greta, kaip medžiai Supynę rankas, kaip šakas. Viršunėm bežvelgiantys šiandien, Naktim į šviesiąsias žvaigždes. Pabūkim arti, kaip laivai du Prieš plaukiant į jūrą neramią, Du žmonės, maži du taškeliai Didžiąjam būties okeane. Pabūkime lemčiai dėkingi Už šitą akimirką šviesią. Pabūkim, kol lemta mums būti Pabūkim, kol gera mums dviese.