Jau per vėlu skaičiuoti – kas daugiau suklydo kartų
Jau nebereikia atsiprašymo veiksmų, –
pats laikas versti naują lapą
Ir eiti savo gyvenimo taku.
Jau per vėlu skaičiuoti – kas daugiau suklydo kartų
Jau nebereikia atsiprašymo veiksmų, –
pats laikas versti naują lapą
Ir eiti savo gyvenimo taku.
Kai ilgesys aplanko baltas, –
Velkuosi aš žieminį paltą,
Einu keliu vilties ieškodama
Ir tyliai, gailiai ašarodama.
Žinokit, žmonės – padeda !
Praeina ir nepagada, –
Išspirkit lauk ir Jūs nenuoramą,
Kurs Jūsų širdį drasko …
Net nežinočiau kaip gyventi, – jei Tavęs nebūtų čia
Kaip eiti šiuo keliu ir kur dėti paklydusias svajas
Kur ieškot prasmės, ir radus ką su ja veikti, –
Štai koks Niekas aš be Tavęs …
Kai jau niekas nebedžiugina –
Padaryk kažką gero, paguosk liūdintį,
Patylėkit kartu
Atsigręžk į tuos, kurie
Turi daugiau priežasčių liūdėti, bet jie šypsosi
Tegul įkvepia stipresni.
Ateis diena, kada ir tu būsi tas, kuris įkvepia kitus judėt pirmyn.
Baltuos pusnynuos, apsnigtuos
Užmigo mano sapno paukštis
Paliksiu angelą puriam sniege
Kad paukštis rastų savo rojaus vaisių