Paslaptį nešioju pasislėpusi, –
Mano mintyse gėlė nuvytusi –
Tai mano jausmas Tau , dabar jau vakarykštis.
Sunyko jis dėl išdavystės, – Tavo ? Mano ? Kas dabar supaistys…
Paslaptį nešioju pasislėpusi, –
Mano mintyse gėlė nuvytusi –
Tai mano jausmas Tau , dabar jau vakarykštis.
Sunyko jis dėl išdavystės, – Tavo ? Mano ? Kas dabar supaistys…
Kai pabunda pirmas žalias daigas, pažadintas paukštelio
Kai išsprogsta pirmas pumpuras, pabučiuotas saulės
Tada ir aš bėgu pas tave, Mamyte, pabūt kartu ir pasidžiaugti
Pavasariu, gyvenimu ir tuo, kad Tave dar turiu…
Prisipažystu – nemoku mylėti. Nesugebu užjausti, priglusti visu kūnu, pasiilgti, šokti lietuje ir braidyti po balas basa. Nebemoku būti be rūpesčio raukšlelės, be pykčio gaidelės balse.
Bet dabar pagalvok, kodėl. Ir ar buvau tokia, kai susitikom … ?
O, mano mielas, kur tavo siela ?
Man jau pabodo tuštumas žodžių
Tegul tikės jais mergaitės kvailos
Kokia buvau aš kaidais kadais 🙂