Reikia drąsos, kad stovėtum tvirtai, kai kiti atsitraukia ar pasiduoda baimei; reikia drąsos, kad paaukotum šiandieną dėl rytojaus; reikia drąsos, kad rizikuotum žinomu dėl nežinomo; reikia drąsos, kad paleistum vieną paukštį esantį rankoje tam, kad gautum du ar daugiau tupinčius krūmuose; tad turėkime drąsos stovėti vieni ir kovoti už tai, ko norim.
***
Likimas sunkiai mums įtinka – tai džiugina, tai nepatinka. Čia viltį atima, čia teikia ne tą, ko mums dabar taip reikia… Likimas – kaprizingas vaikas – nors kartais verčia mus kentėti – negalima jo nemylėti… Tikėti reikia likimu – padėt jam savo buvimu… Nebark likimo, jei per šiuos metus jis atnešė truputį skausmo ar nusivylimo – tikėk, jis ateity dosnesnis bus… Nusišypsok! Nebark likimo…
Prabėgo atminty tartum viena diena gyvenimas lyg šiolei… čia džiaugsmas jis, o kartais ir kančia viliojanti į tolį… ištraukiam iš širdies spyglius – te nerimas nakty pražus… Mylėk gyvenimą – jį žvaigždės tau paskyrė. Kiekvieną rytą nepamiršk pasveikint saulės, nes jau stebuklo kit nematysi kaip šis nepakartojamas pasaulis…
Mes pas tave sugrįžtam, Mama, kur kartą teko laimė gimti, kur jazminai prie vartų šlama, kur mus paguosi, kur apginsi… TU dovanok – gal per retai mus atneša klajūnas vėjas – šviesiausi Tavo mums langai – kas naktį lanko mus sapnai, kad vėl mielais takais parėjom…
Nors ne per daug saulės – blizga auksinis – šitiek kartų ištvėręs… karštą ir šaltą, juodą ir baltą laimę Jūsų sųgėręs… Laužas prigeso, vėjas nurimo – tik nenubluko žiedas auksinis… dvidešimt penkios žiežirbos spragsi – kelią nueitą mini …
***