Jei tu galėtum… tu visus akmenėlius nurinktum nuo mano kelio.
Ir būtų jis toks paprastas, tiesus.
Jei tu galėtum, tu pelkes man paverstumei į veją žalią, į saulės spindulius-
žvarbius lietaus lašus.
Jei tu galėtum, tu visas dienas papuoštumei žiedais pavasariniais. Ir lengva, lengva būtų man kely.
Jei tu galėtum.. tu man išplėštum širdį iš krūtinės …
…Bet gal geriau, jog negali.
Violeta Palčinskaitė
Nieko nieko brangesnio
Neturiu už tave.
Tu už džiaugsmą skaidresnė,
Tu – labiausiai sava.
Tu kaip rytas man, mama, –
Nuo tavęs man šviesu:
Kad esi mūsų žemėj,
Tai ir aš čia esu.
Kostas Kubilinskas
Mes skausmo, nerimo minučių suteikėm ne kartą… Ir gal gėla ta niekad nepraeis… Brangioji Mama, mes maldaujame atleisti, nes jei ne Tu – tai kas gi mums atleis?.. Sugebėk gyvent ne tik tada, kai gera… Ir jei bus sunku – nenusimink… Juk paskirtas laikas mums toks trumpas – tad liudėt neverta, prisimink…
Mama – Tu kelrodė žvaigždė, kuri teisingus mums kelius parodo. Tu – mūsų meilė, sąžinė, garbė – Tu – obelis pavasarinio sodo… Mes širdy, tarsi sąžinę, Tave jauną ir gražią nešam… Ir be galo norim visi į Tave gerumu būt panašūs!
Mes pas tave sugrįžtam, Mama, kur kartą teko laimė gimti, kur jazminai prie vartų šlama, kur mus paguosi, kur apginsi… TU dovanok – gal per retai mus atneša klajūnas vėjas – šviesiausi Tavo mums langai – kas naktį lanko mus sapnai, kad vėl mielais takais parėjom…