Kalėdos tuoj pakvips mandarinais ir pyragais. Jos dar kvepia cinamonu ir gerais darbais. Atneški ir man, įsidėjęs į krepšelį – gerų minčių, meilės ir švelnumo dovanėlių.
Kalėdiniai sveikinimai
Ledo pilis. Nijolė Morkūnaitė
Žmonės kalba. Žmonės matė.
Kai Šaltukas pilį statė.
Ledo stogas. Ledo menės.
Pilį saugo besmegenis.
Menėj dega ledo žvakės.
Nuo šviesų net raibsta akys.
Apie pilį snaigės šoka.
Kyla, leidžias, kaip tik moka.
Bet klausyk, pily naujiena –
Saulė švietė visą dieną.
Pilies bokštai sumažėjo.
Menėse vanduo varvėjo.
O jau po trijų dienų
Pažiūrėt pilin graudu.
Pasidžiaugus saulute,
Ji pavirto balute.
***
Naujametinė naktis. Dalia Žibaitienė
Atsisukusi šlapdriba drebia į veidą
iš pačios nevilties ir toliausių kraštų.
Lyg istorijos laiptais
pamažu nusileido
Naujametė Naktis –
(tylią raudą girdžiu).
Gal istorijos laiptais
mergaitė nubėgo?
(Neieškokim sinonimų –
žodžiai tušti).
Tau paliko tik tylų
barbenimą sniego
ir raudonas šviesas
pakelės pakrašty…
Tarsi neregio rankos –
į vidurnakčio tamsą –
atpažįsta dar buvusius
tavo pirštus.
Išdalintos jau dovanos,
laimė išsemta,
susigūžusi stovi ant vienišo plento
ir praūžiančius gaudo metus.
Kalėdų maldelė. Teresė Leciūtė Lorenčienė
Prieš tūkstančius metų
Užgimęs
Tu pavergei širdis vaikų.
Tau savąją meilę,
Tau savo maldelę
Šiandieną, Jėzuli, skiriu.
Uždegsiu žvakelę
Ant gyvojo medžio
Šnibždėsiu:
– Tave aš myliu.
Kai Tu su manim,
Dievulėli mielasis,
Aš viską, o viską
Galiu.
Laukiu Kalėdų. Teresė Leciūtė Lorenčienė
Laukiu Kalėdų,
Laukiu Dievulio.
Bėgsiu bažnyčion –
Ten rasiu jį gulint.
Mažas Vaikelis
Guli ant šieno.
Laukia ateinant
Vaiko kiekvieno.
Aš Jam giedosiu
Giesmę gražiausią,
Prie prakartėlės
Tyliai priklaupsiu.