Geras oras ir kvapai švieži, kas galėjo pagalvoti, kad diena graži!
Viso šito nematyti miestuos dideliuos, tai graži gamta kalnos šituos!
Kaimai, tras oras, bandos čia kalnuos; piemenėliai drožia dūdeles – užgros.
Kalnus visur juosia debesys pilkšvi, čiulba čia paukšteliai, čiulba sau linksmi.
Stovi čia nameliai piemenų visų, gano jie kalnuose būrelius avių.
Saulė leidžias klonin pamažu, auksina kalnų ji viršūnes pamažu.
Temsta, darosi tamsu, nematyti jau puikių kalnų –
pilki debesys grėsmingai slenka dangumi, eina jau miegoti piemenys visi.