Gyvenimas – tai klevo lapas…Švelnučiam pumpure jis slepias, paskui su vėtromis kovoja, vis auga, vis labiau bujoja… Sušvinta žaluma sodria, bet tik labai trumpam, deja… Ir štai ruduo jau atkeliavo, rausvai nudažęs lapą klevo… Liepsnoja klevas išdidus – nebuvo niekad toks gražus! Gyvenimą kaip klevo lapą Ruduo ryškiom spalvom nutapo…Prabėga metai, bet žmogus kaip klevas rudenį gražus…