Gražus gyvenimas, kai vygę
dainuodama motutė supa.
Kai būdavo visi sumigę,
tik ji viena maldoj beklūpo.
Gražus gyvenimas, vaikystė-
pakluonėm su drugiais ir vėjais..
Tai dienos! Kas jų nepažįsta
ir nesigaili palydėjęs
Tu neklausk kada baigsis vaikystė
Kalendoriuj nėra tos datos
Ji su gervėmis skrenda ir krykščia,
Bet negrįžta, kaip jos – niekados!
Tegul mokyklos rūpestį ir valią,
Kaip saulę sugeria širdis,
Nes čia pradžia didžiulio Tavo kelio
Jėga – kuri gyvenimą statys .
Tu juk nepamirši vaikiškų išdaigų,
Savo mokslo metų ir senų draugų,
Kurie tartum mintys šiandien išsisklaido,
Nors širdy ir daros neapsakomai sunku …
Ženk ten, kur nevysta žiedai,
Kur blakstienų nevilgo ašaros,
Kur amžinai keliauja nerami jaunystė.