Ko gi liūdesys ateina, – nekviestas ir nelauktas ?
Kodėl man lietus, kai visiems pavasaris ?
Kodėl verkiu, kai juokias mažas vaikas
Ir kai senukai vaikšto, susikibę rankomis ?
Ilgiuosi, laukiu ir dejuoju prisiminusi jaunas svaigias svajas, –
Kodėl joms su realybe nepakeliui ?
Kodėl tie klausimai nenuoramos neduoda man ramybės, –
Atsakymus, tikiu, tik laikas sudiktuos.
Jei vieną dieną atsirastų noras verkti, paskambink man. Nepažadu tavęs prajuokinti, bet galėčiau verkti kartu… Jei vieną dieną nusprestum dingti, paskambink man. Nepažadu tavęs prašyti pasilikti, bet galėtume dingti kartu… Jei vieną dieną nebūtų noro kalbėti,paskambink man. Patylėsime kartu!!! Bet jei vieną dieną TU paskambintum, o aš neatsiliepčiau, vistiek ieškok manęs! Galbūt man velniškai reikia tavęs…