Vienatvė…Nerimas…Liūdesys… Kai jie ateina pas mane, aš užsidarau savyje, pradedu slėptis mažame, bet kietame kiaute, pradedu slėpti savo jausmus, nuotaiką,veidą, akis ir pagaliau visą save.Bijau, kad kas nors nepamatytų mano jausmų,neįžeistų, nes tada jaučiuosi tokia silpna, tarsi mažas kūdikis, negebantis savęs apginti, kažko trokštantis ir nukreipiantis akis į šviesą kur, jo manymu, yra laimė.
Aš laiminga, bet tiktai tada, kai nejaučiu vienatvės, nerimo, nei liūdesio.