***

Kai bėgs per skruostus ašarų lietus, Neklausinek kvailai, o tyliai prisiglausk, Leisk verkti tol, kol liūdesys išdžius, Na, o tada: “Ar jau geriau?” paklausk.

Skaityti toliau

***

Nekenčiu, kaip kalbi su manim, kaip nešioji plaukus.
Nekenčiu kaip vairuoji mašiną, kaip spoksai į mane.
Nekenčiu tavo kvailų kareivio batų, kaip skaitai mano mintis.
Nekenčiu to taip, kad slepiuosi po eilėraščiu.
nekenčiu, kad tu visad teisus, nekenčiu kai meluoji.
nekenčiu kai verti mane juoktis ir labiausiai nekenčiu ašarų.
Nekenčiu, kad nepaisai manęs.
Nekenčiu, kad neskambini.
Bet labiausiai nekenčiu to, kad neįstengiu tavęs nekęsti.
Nė trupučio, nė visų mažiausiai…

***

Krumpliaratiniai reduktoriai

Skaityti toliau

***

Kaip norėčiau tave pamatyti
Šią minutę dabar, kai rašau,
Ir viską, ką jaučiu pasakyti
Gal žodžiais būtų ir lengviau.
Kiek kartų norėjau ištarti
Norėjau ištarti „myliu”
Bet kai mačiau tave tylėjau
Ir jutau, kad ištarti negaliu.
Mylėk, kol meilė tau liepsnoja …
Ateis diena, ateis žiaurioji
Ir pravirksi be draugų
Ne kas kartą, diena bus šviesi
Ne kas kartą krūtinėje vasara
Bet pasaulyje tam ir esi,
Kad pajustum ir džiaugsmą ir ašaras…

Skaityti toliau

***

Tik tu nepyk !
Aš dar ir šiandien daug kartų klystu
O paskui kenčiu.
Tai vis todėl, kad tau buvau lyg šventė,
Nors suteikiau Tau begales kančių
Tik tu nepyk,
Atleisk už blogį,
Kurį gyvendamas netyčia padariau
… Tavoj saulėkaitoj prisirpo mano uogos,
ir sirpsta jų kas dieną vis daugiau.
Tai mintys
– Tu gi jas pasėjai
Tai darbas
– Tu jį auginai.
Aš tuos daigus nešiau per šimtą vėjų,
Užauginau jau nebe Tau vienai
Ir Tu džiaugies
Matau kaip šypsais pro ašaras… pro ašaras mielai.
Nereikia, kad širdis iš skausmo plyštų,
O gal iš džiaugsmo …
Aš čia pat, šalia …
Tik tu nepyk .

Skaityti toliau