Dovanoju Tau vaikystės pasaką, Džiugų juoką, laukų žalumą, Dovanoju viską; – tik ne ašarą, Tik ne karčią, sūrią ašarą…
vaikystė
***
Tu neklausk, kada baigiasi vaikystė
Kalendoriuj nėra datos tos.
Nepaliauja su gervėm ji krykti
Bet negrįžta atgal niekados.
***
Mes visi išėję iš vaikystės
Mes visi iš pasakų šalies
Rūpestingų rankų mes išvystyti
Pakelti virš žemės didelės
Tik vaikystės pasakai nutilus
Pasijuntam skaudžiai dideli.
Irena Degutytė
***
Gražus gyvenimas, kai vygę
dainuodama motutė supa.
Kai būdavo visi sumigę,
tik ji viena maldoj beklūpo.
Gražus gyvenimas, vaikystė-
pakluonėm su drugiais ir vėjais..
Tai dienos! Kas jų nepažįsta
ir nesigaili palydėjęs
Tu neklausk kada baigsis vaikystė
Kalendoriuj nėra tos datos
Ji su gervėmis skrenda ir krykščia,
Bet negrįžta, kaip jos – niekados!