Pažvelk, pavasaris atėjo:
žaliuoja pievos, dūzgia bitės,
viščiukai iš kiaušinių ritas,
parskrenda namo gervių klykiantys būriai,
žemę žadina šilti saulės spinduliai.
Lai ir Tave jie sušildo
ir mano šventiniai linkėjimai išsipildo.
Sveikatos, daug laimės, daug nuotaikos geros.
Juk reikia džiaugti- jau šv. velykos!
***
Kai vėjas glosto kopų smilgai širdį,
Atrodo, Mama, Tu esi šalia —
Tu patari, guodi ir meile gydai,
Ir sudraudi prieš nuodėmes mane.
Ak, kaip gyvenčiau aš be gero žodžio? —
Pustytų mane vėjai smiltimis,
Badytų piktos vilkžolės — ne rožės —
Beglobis būčiau skausmo taikinys.
Bet kur bebūčiau — Tu šalia, Mamyte,
Jaučiu Tave už mylių širdimi:
Užplūsta ne vienatvė, o ramybė,
Todėl, kad mintimis šalia esi.
Dėkoju už palaimą Tau, Mamute,
Leisk apkabinti ir glėby pabūti.
***
Jei tu galėtum… tu visus akmenėlius nurinktum nuo mano kelio.
Ir būtų jis toks paprastas, tiesus.
Jei tu galėtum, tu pelkes man paverstumei į veją žalią, į saulės spindulius-
žvarbius lietaus lašus.
Jei tu galėtum, tu visas dienas papuoštumei žiedais pavasariniais. Ir lengva, lengva būtų man kely.
Jei tu galėtum.. tu man išplėštum širdį iš krūtinės …
…Bet gal geriau, jog negali.
Violeta Palčinskaitė
Mes skausmo, nerimo minučių suteikėm ne kartą… Ir gal gėla ta niekad nepraeis… Brangioji Mama, mes maldaujame atleisti, nes jei ne Tu – tai kas gi mums atleis?.. Sugebėk gyvent ne tik tada, kai gera… Ir jei bus sunku – nenusimink… Juk paskirtas laikas mums toks trumpas – tad liudėt neverta, prisimink…
Tu lyg nakties gėlė palinkdavai prie lopšio švelnumo aureolei sušvytėjus – išsisklaidydavo juodi šešėliai tik tavo delnui kaktą palytėjus…