Aš einu tyliu tyliu taku
Tu eini šalia mamęs kartu kartu,
Vėjas ūžia taip nyku nyku
Bet kadangi mes abu kartu
Tai mums nesunku,
Galim nukeliauti daug šaltų kelių,
Nors ir tūkstančius mylių
Mintys šnibždasi, kad būsim visada kartu,
Nors įsitikinusi nesu
Nes kitaip tos tūkstančiai mylių
Bus nukeliautos,
Be tavo lyg vanduo žydrų akių,
Be jų aš negaliu
Man jos suteikia vilčių
Nebijot sunkių dienų ar valandų…
Šį vakarą mėnuliukas nusišypsos ir mano karštą bučkį dovanos. Žvaigždutė ryškiai sužibės, tave lovytėn palydės..