Tik tada, kai iš tikro myli, ateina ramybė. Tik tada, kai iš tikro myli, matai žmogų su visomis jo ydomis. Ir tik tada supranti, kad būdami idealūs ir be priekaištų esame neįdomūs. Gal nemokėjau tavęs mylėti ir tave įtikinti, kad tai tiesa. O kas yra tiesa ? Tikriausiai mylėjau meilę, tą euforiją, tą vaikvorykštės spalvų jausmus. Bet nemačiau tavęs. Nes nepriėmiau savęs pačios – tokios, kokia buvau – kartais bailiukė, kartais nemokša, kartais svajotoja, o kartais pasileidėlė. Tik tada, kada myli iš tikro, ateina ramybė. O mes buvome neramūs. Pasilikime tai kaip pamoką ir eikime pirmyn. Tik kartu, ar atskirai ?